II. SVIETIMO REFORMA IR POLITIKA


Презентация изнутри:

Слайд 0

II. SVIETIMO REFORMA IR POLITIKA Dr. V.PELECKIENE 2012


Слайд 1

Paskaitos tikslai Supazindinti studentus su : Svietimo reformos butinumu; Svietimo reformos eiga; Svietimo politikos formavimu; Kodel Lietuvoje stringa reformos?


Слайд 2

Svietimo reforma Svietimo reforma prasidejo 1988m. ir vyksta iki dabar. Pirmasis etapas vyko iki 1997 metu; Antrasis etapas 1998 – 2001 metais; Treciasis etapas 2001 – 2004 metais.


Слайд 3

I etapas iki 1997 m. 1988 m. paskelbta: tautines mokyklos koncepcija, svietimo reformos pagrindai – mokyklu tipai, ugdymo turinio koncepcijos, mokyklu nuostatai. Reorganizuota kulturos ir svietimo ministerija (dabar svietimo ir mokslo ministerija). Pradeta aukstuju ir profesiniu mokyklu pertvarka. Reorganizuota studiju doktoranturos tvarka. Ivesta tripakope programa, atsivere keliai mainu programoms.


Слайд 4

Antrasis etapas1998 – 2001 metai: kuriama vieninga testine lietuviu svietimo sistema, aprepianti formaluji ir neformaluji svietima, ispletojant valstybiniu ir privaciu svietimo istaigu tinkla. Prioritetiniai tikslai : studiju modernizavimas , svietimo kokybes gerinimas , studiju salygu tobulinimas, svietimo sistemos harmonizavimas.


Слайд 5

Treciasis etapas. 2001 – 2004 metai Strateginiai planai i ateiti. Apibendrinami atlikti rezultatai, tikslinama programa ir pletojama svietimo sistema.


Слайд 6

Svietimo reformos problemos: nepakankamas svietimo sferos finansavimas. per mazos lesos skiriamos studentu paruosimui. mazi destytoju ir mokytoju atlyginimai (vieni maziausiu Europoj). Mokslui ir tyrimams skiriama 1,9% BVP Europoje, o Lietuvoj - 0,7% BVP.


Слайд 7

Svietimo reformos problemos: menkeja studiju kokybe, ne pagal valstybes kisene yra studiju vietu skaicius. Kyla gresme diplomu nuvertejimui. menka materialine mokslo baze( pvz. – kompiuteriai). didelis atotrukis tarp miesto ir kaimo mokyklu. nuotolinio distancinio mokymo pletojimo stoka. per didelis destytoju ir mokytoju kruvis. Europoj destytojo valandu norma – 400 valandu. Dalis mokytoju nera specialistai. truksta autobusiuku moksleiviams vezioti.


Слайд 8

Reformos pasiekimai: prieita prie desimt metu pagrindinio ir dvylika metu vidurinio ugdymo mokyklose. idiegta valstybiniu brandos egzaminu sistema. atsirado vadoveliu, programu, pasirenkamu dalyku. issilavinimas visuomenei tapo labai svarbus. priejimas prie mokinio krepselio. suformuota keturiu pakopu profesiniu mokyklu sistema. svietima pradejo remti verslo imones.


Слайд 9

Vyriausybes 2001-12-14 nutarimu Nr. 1520 patvirtintos Bendrojo lavinimo mokyklu finansavimo reformos nuostatos. Jose buvo numatyta nuo 2002 m. pradzios igyvendinti principa „pinigai paskui mokini“, tai yra nustatyti moksleivio krepseli – tikslines valstybes lesas vaiko ugdymui finansuoti.


Слайд 10

Moksleivio krepselio lesos skirtos mokytoju atlyginimams, pavadavimui, socialiniam draudimui, kvalifikacijos tobulinimui, vadoveliams, mokymo priemonems, valdymui, mokyklos bibliotekai, pedagoginei socialinei ir psichologinei pagalbai.


Слайд 11

Igyvendinus svietimo finansavimo reforma lesos mokyklu steigejams buvo skiriamos pagal moksleiviu skaiciu. Be moksleiviu krepseliu, ugdymo istaigu biudzeta sudare: lesos, kurias pastato eksploatacijai, komunalinems islaidoms ir kt. skiria istaigos steigejas, taip pat tikslines lesos programoms ir projektams vykdyti, remeju ir kitos lesos.


Слайд 12

Trys moksleivio krepselio ivedimo etapai: Pirmasis etapas. 2002 metais vadoveliams, pedagogu tobulinimuisi ir vaizdinems priemonems bei techninems priemonems skiriama 1/3 moksleivio krepselyje nustatytu lesu. Steigejas moksleiviu krepselius bendrojo lavinimo mokyklai paskiria atsizvelgdamas i joje esanciu sutartiniu moksleiviu skaiciu. Iki 15 proc.? moksleiviu krepseliu lesu steigejas gali perskirstyti bendrojo lavinimo mokykloms ugdymo procesui finansuoti;


Слайд 13

2) Antrasis etapas 2002 m. rengiant LR 2003 m. valstybes biudzeto ir savivaldybiu biudzetu finansiniu rodikliu patvirtinimo projekta, svietimo ir mokslo ministro teikimu nustatomas moksleivio krepselio dydis ir numatomos valstybes biudzeto lesos valstybiniu, savivaldybiu ir nevalstybiniu bendrojo lavinimo mokyklu ugdymo procesui finansuoti. Vadoveliams, pedagogu tobulinimuisi ir vaizdinems priemonems bei techninems priemonems skiriama 2/3 moksleivio krepselyje nustatytu lesu, o steigejas gali perskirstyti iki 10 proc.? skiriamu lesu.


Слайд 14

Treciasis etapas Nuo 2004 metu moksleivio krepselio dydis ir lesos mokyklu steigejams nustatomi ir skiriami tokia pat tvarka kaip ir antrajame etape. Vadoveliams, pedagogu tobulinimuisi ir vaizdinems priemonems bei techninems priemonems skiriamos visos moksleivio krepselyje numatytos lesos. Steigejas gali perskirstyti mokykloms iki 10 proc.? skiriamu lesu.


Слайд 15

Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje nedidele nacionalinio produkto dalis, tenkanti svietimui, yra kur kas mazesne, negu daugelio besivystanciu saliu. Issivysciusios salys, kuriu nacionalinis produktas, tenkantis vienam gyventojui, desimtis kartu virsija Lietuvos BVP, svietimo reikmems skiria kur kas didesne lesu dali. Del prastos ekonomines situacijos svietimas iki siol nera finansuojamas kaip prioritetine musu raidos sritis.


Слайд 16

Lietuvos BVP dalis svietimui ir mokslui


Слайд 17

Prancuzijos islaidos svietimui, proc. nuo BVP


Слайд 18

Prancuzija Prancuzijos islaidos aukstajam mokslui palaipsniui mazejo nuo 1999 m., kai jos sudare daugiau nei 1,25 proc. BVP. 2004 m. BVP dalis svietimui nukrito iki siek tiek daugiau nei 1,2 proc. (zr. 1 diagrama).


Слайд 19

Vokietijos islaidos svietimui, proc. nuo BVP


Слайд 20

Vokietija Vokietijoje islaidos svietimui per 2003 m. jsiek tiek sumazejo, palyginti su 2002 m., taciau 2004 m. BVP islaidos svietimui vel isaugo iki 1,4 proc. BVP


Слайд 21

Svietimo istatyme uzfiksuota kad svietimas - prioritetine Lietuvos Respublikos raidos sritis, taciau tai tik deklaracija. Kad finansavimo svietimui neuztenka, rodo ir tai, kaip nuskurdo dauguma mokyklu: tiek bendrojo lavinimo, profesiniu ir aukstesniuju, tiek ir aukstuju.


Слайд 22

Del lesu stokos neatnaujinama mokyklu iranga, mokymo priemones. Neseniai pasirode keletas nauju vadoveliu bendrojo lavinimo mokykloms, taciau to nepakankama, kad susikurtu konkurencija skatinanti vadoveliu rinka. Bibliotekos beveik negauna nauju knygu ir zurnalu.


Слайд 23

Svietimo islaidu struktura sudaro: Tiesiogines besimokanciuju (ju tevu) islaidos; Salygines islaidos, kurios paskaiciuojamos negautu atlyginimu pavidale ir kurias turi besimokantys aukstesnese mokymosi pakopose; Tiesiogines valstybes islaidos svietimui; Salygines valstybes islaidos svietimui , kurios skaiciuojamos kaip negauti mokesciai nuo besimokanciuju negautu atlyginimu, prarastu uzdarbiu.


Слайд 24

2010 m. – suejo VIENERI METAI MOKSLO IR STUDIJU SISTEMOS REFORMAI Buvo dziaugiamasi siais pagrindiniais nuveiktais darbais: Visa apimtimi finansuojamos studijos Garantuojamas studiju socialinis prieinamumas Sukurtos ir stiprinamos paskatos studiju kokybei rastis Aukstosios mokyklos igyja visaverte autonomija Lietuvos mokslas orientuojamas i tarptautine kokybe Integruoti mokslo, studiju ir verslo centrai (sleniai) – siuolaikiniu technologiju proverzis


Слайд 25

Ka numate reformos aukstuju mokyklu autonomijos ir atskaitomybes visuomenei srityje? Isplesti aukstuju mokyklu autonomija ir pagerinti ju valdyma perduodant joms turto disponavimo teises ir padidinant aukstuju mokyklu tarybu vaidmeni – taip bus didinama aukstosios mokyklos atsakomybe uz savo veiklos rezultatus, tarybose dalyvaujant socialiniams partneriams.


Слайд 26

Mokslo kokybes srityje: Sustiprinti mokslo programinio-konkursinio finansavimo sistema ispletojant Lietuvos mokslo tarybos funkcijas – taip siekiant didesnio mokslines veiklos tikslingumo, rysio su visuomenes ir ukio poreikiais, moksliniu tyrimu kokybes augimo. Pakeisti mokslo veiklos rezultatu vertinimo ir finansavimo principus, labiau pabreziant kokybini vertinima, derinant ilgalaiki bazini su konkurenciniu programiniu-konkursiniu finansavimu.


Слайд 27

Deja KT 2011 m. gruodzio 22 d. pripazino kad Konstitucijai priestarauja sios Mokslo ir studiju istatymo nuostatos: vienas is esminiu valstybiniu aukstuju mokyklu strukturos pertvarkos elementu - aukstuju mokyklu savivaldai budingu valdymo funkciju perdavimas tarybai, kuria sudarant akademine bendruomene neturi lemiamos itakos, valstybiniu aukstuju mokyklu valdymo organu igaliojimai nutraukiami 2011 m. gruodzio 31 d. nesibaigus ju kadencijai.


Слайд 28

Konstituciniam Teismui (KT) isaiskinus, svietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavicius teigia, kad siuo metu jie : pilda teisinio reguliavimo vakuuma; 2012-01-12 Seime iregistravo: Mokslo ir studiju istatymo pakeitimo ir papildymo istatymo projekta.


Слайд 29

Tuo paciu metu opozicija taip pat iregistravo istatymo pataisas Ministras atkreipe demesi, kad: opozicijos iregistruotas laikinasis istatymas pateiktas: nesikonsultavus su akademine bendruomene, studentais, kitais suinteresuotais asmenimis


Слайд 30

G. Steponaviciaus aiskina, kad: po Konstitucinio Teismo isaiskinimo svarbu atlikti butinus darbus, kuriu laukia akademine bendruomene ir be kuriu gali buti sutrikdyta kasdiene universitetu ir kolegiju veikla.


Слайд 31

G. Steponavicius aiskina „Dabar butu nekonstruktyvu imtis dideles apimties darbu - keisti visas istatymo nuostatas, kurias KT pripazino priestaraujanciomis Konstitucijai. Juo labiau - tokius svarbius dalykus kaip valstybiniu aukstuju mokyklu valdymas. Tam butinos konsultacijos su akademine bendruomene, teises specialistu siulymai ieskant geriausio sprendimo”.


Слайд 32

Skubos tvarka siuloma: pataisyti tas nuostatas, kurias suspendavus stabdoma aukstuju mokyklu ir mokslo instituciju finansine veikla. Be to, po konsultaciju su akademines bendruomenes atstovais teikiame ir nauja studentu rotacijos termina - kas vieneri studiju metai“.


Слайд 33

1-ir metai rotacijai siulomi kad dalis aukstuju mokyklu studijas organizuoja tokiu budu, kad semestras nesutampa su akademiniu mokymosi laikotarpiu, nes atsiskaitoma uz visus studiju metus, t.y. pagrindines studiju patikros rezultatas fiksuojamas studiju metu pabaigoje.


Слайд 34

Kreditas siejamas su studiju metais Mokslo ir studiju istatymas studiju rezultatu vertinimo vieneta - kredita sieja su studiju metais. Vieneri studiju metai siuo metu yra aiskiausias reguliarios studiju rezultatu perziuros ir atitinkamai vykdomos studentu rotacijos terminas.  


Слайд 35

Pasiulymai del valdymo siulant nustatyti laikina teisini reguliavima del valstybiniu aukstuju mokyklu valdymo, teikiami istatymo 21 ir 22 straipsnio pakeitimai: del aukstuju mokyklu finansu valdymo.


Слайд 36

Funkcija spresti su finansais susijusius klausimus Projekte suteikiama valstybiniu aukstuju mokyklu senatams (akademinems taryboms): jie tvirtins universiteto lesu (taip pat lesu, skirtu vadovu ir kitu darbuotoju darbo uzmokesciui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarka bei svarbiausius su tuo susijusius sprendimus; tvirtins rektoriaus (direktoriaus) pateikta aukstosios mokyklos metine pajamu ir islaidu samata ir sios samatos ivykdymo ataskaita.


Слайд 37

Taip pat siuloma priimti patikslinamojo pobudzio pakeitimus istatymo 7, 10 ir 69 straipsniuose: nustatant prievoles nevalstybinems aukstosioms mokykloms ir moksliniu tyrimu institutams atsiskaityti visuomenei uz joms paskirtu valstybes biudzeto naudojima, prilyginant Lietuvoje isteigtu uzsienio aukstuju mokyklu filialu statusa nevalstybinems aukstosioms mokykloms.


Слайд 38

Opozicijos siulymai Seimo socialdemokratu partijos frakcijos nariai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Juozas Olekas iregistravo: Laikinojo mokslo ir studiju istatymo projekta, kuriuo laikinai butu galima valdyti valstybines aukstasias mokyklas.


Слайд 39

Laikinojo mokslo ir studiju istatymo projekte siuloma: atstatyti aukstuju mokyklu autonomija, kad rektoriaus rinkimu teises butu atiduotos senatui; prieziuros ir kontroles taryba butu formuojama taip, kaip pasisake KT; tiksliai aprasytos nuostatos del nemokamo mokslo gerai besimokantiems studentams.


Слайд 40

Projekte siuloma nemokama moksla laiduoti tik tiems gerai besimokantiems pilieciams, kurie studijuoja valstybes uzsakymu, tenkinant pagal is anksto paskelbtus skaicius jos nustatytu atitinkamu sriciu (krypciu) specialistu poreiki ir jei mokymasis bei rezultatai po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio (kas puse metu) atliktos studijuojamuju dalyku ziniu patikros atitinka gero mokymosi kriterijus.


Слайд 41

Siulomas Vyriausybes planavimas Vyriausybe privaletu planuoti darbo vietu skaiciu viesajame ir privaciajame sektoriuje, pagal tai jaunieji specialistai gales prognozuoti, ar tures darba ateityje.


Слайд 42

Laikinojo istatymo projekte teigiama, jog gerai besimokanciais laikomi studentai, kurie neturi akademiniu skolu, kuriu studiju dalyku ivertinimo vidurkis per semestra yra ne mazesnis negu „astuoni“ pagal desimties balu vertinimo skale.


Слайд 43

Laikinojo istatymo projekte Visiems pilieciams, priimtiems i aukstasias mokyklas pagal valstybes uzsakyma, iki pirmos ziniu patikros laiduojamas nemokamas mokslas. Ivedama galimybe nemokamai mokytis socialiai remtiniems studentams.


Слайд 44

Jeigu po ziniu patikros studento mokymosi rezultatai neatitinka nustatytu gero mokymosi kriteriju, jis netenka teises i nemokama vieta, uzleisdamas ja tam studentui, pasiekusiam gero mokymosi kriteriju lygi. Prarades nemokama vieta studentas, noredamas testi studijas, privalo moketi nustatyto dydzio imoka


Слайд 45

Mokantis studiju imoka studentas gales imti paskola is valstybes studiju fondo, tad jis nebeisipareigos komerciniams bankams moketi dideles palukanas. gali gauti dalini imokos kompensavima, jei toliau gerai mokosi


Слайд 46

Pateiktus projektus reglamentuojancius moksla ir studijas, numatoma svarstyti sausio 17-19 dienomis neeilineje Seimo sesijoje.


Слайд 47

Kodel Lietuvoje stringa svarbiausios reformos? Jau du desimtmeciai nepriklausomybes, o politikai vis dar kalba, kad kai kurios svarbiausios reformos is esmes nepradetos. Tai pagrinde liecia sveikatos apsaugos ar svietimo instituciju tinkla.


Слайд 48

Ar galime sau leisti? Tikrai negalime sau leisti, kad mokiniu vienam mokytojui turetume beveik dvigubai maziau, nei Vokietijoje. Pagal ligoniniu lovu skaiciu tukstanciui gyventoju taip pat esame vieni „pirmaujanciu“ Europos Sajungoje (ES).


Слайд 49

Kokios yra neukiskumo priezastys? Apie siuos dalykus snekama jau daug metu, problemos suvokimo lygis yra didelis, ne viena viesojo sektoriaus efektyvumo studija tuos dalykus yra konstatavusi, Bet didelio progreso is esmes nera.


Слайд 50

Bandymai aiskinti priezastis Yra daug teoriniu aiskinimu kodel viesasis sektorius yra linkes buti pernelyg didelis. Pvz., R.Kuodis mano, kad nemaza to perteklinio issiputimo gali paaiskinti vadinamoji bendruju istekliu problema. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitu saliu, biudzeto lesu gavejai yra issibarste, o finansu ministerija, anot ju, turi surinkti pakankamai pajamu, kad patenkintu ju norus. Kiekvienas is asignavimu valdytoju, nekreipdamas demesio i kitu poreikius, turi savo islaidu prioritetus, kuriuos gali geriau patenkinti “melzdamas” bendraji biudzeta. Tai ir yra bendruju istekliu problema


Слайд 51

Bendruju istekliu problema Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitu saliu, biudzeto lesu gavejai yra issibarste, o finansu ministerija, turi surinkti pakankamai pajamu, kad patenkintu ju norus. Kiekvienas is asignavimu valdytoju, nekreipdamas demesio i kitu poreikius, turi savo islaidu prioritetus, kuriuos gali geriau patenkinti “melzdamas” bendraji biudzeta.


Слайд 52

Kaip tai atrodo praktiskai? Is finansu ministres isgirdome, kad ministeriju ir joms pavaldziu instituciju „poreikiai“ 2011 metais buvo didesni visais 4 mlrd. litu, palyginti su 2010 metais. Institucijos salies biudzeto sudarymo procese jau iprato naudoti ivairius triukus.


Слайд 53

Naudojami triukai paprastai lesu prasoma daugiau nei reikia, tikintis, kad : finansu ministerijai neisvengiamai „nupjovus“, ju bus tiek, kiek is tikruju noreta.


Слайд 54

Problema yra ir atskiro zmogaus lygmenyje kai lieciame tokias viesai teikiamas paslaugas kaip sveikatos apsauga, svietimas ar keliai. uz sias viesasias paslaugas valdzia tiesiogiai neima is gyventoju visos sanaudas padengiancios kainos, bet is dalies ar net pilnai subsidijuoja siu paslaugu teikima, naudodama bendrasias mokestines pajamas. Paprastai taip daroma del paslaugu prieinamumo, lygybes didinimo ar skurdo mazinimo sumetimu.


Слайд 55

Naturalu, kad naudos gavejai: kurie nesusiduria su tiesiogine ir pilna teikiamos paslaugos kaina, rems didesnes viesuju paslaugu programas. Panasus argumentas galioja ir viesuju islaidu mazinimo reformoms. Juk naudos gavejai paprastai yra koncentruota ir itakinga grupe ir potencialiai daug prarastu del finansavimo apkarpymo, todel daznai jie linke streikuoti ar per lobistus ginti savo interesus.


Слайд 56

Priesingai, mokesciu moketojai yra issibarste ir laimetu santykinai nedaug, jei, butu kazkiek sumazintas mokytoju skaicius. Todel daugelyje saliu ir stringa panasios reformos, o viesosios programos turi tendencija pustis.


Слайд 57

Tad kaip pasiekti didesni efektyvuma viesajame sektoriuje? Butinas centrinis strateginis komitetas, kuris turetu geresni viesuju lesu panaudojimo alternatyvu naudos vaizda, ir kuris galetu geriau palyginti konkuruojancius pasiulymus kaip isleisti mokesciu moketoju pinigus, nei issibarste ir labai savanaudiski asignavimu valdytojai.


Слайд 58

Ka daryti? Subsidiarumo principas labai populiarus ES: tai sprendimu priemimo principas, nustatantis, kad: jie turi buti priimami tuo lygmeniu, kuriuo jie yra veiksmingiausi. Bet sis principas nesako, kad viska turime nuleisti i kuo zemesni valdzios piramides lygi!


Слайд 59

Deja, Lietuva sioje srityje yra padariusi kritiniu klaidu. Pavyzdziui, mokyklos ar ligonines priklauso savivaldai, bet ju finansavimas didziaja dalimi ateina is centro. Kodel tada vietos politikai turetu sutikti uzdaryti pustuste mokykla ar ligonine, jei tai yra „magnetai, kurie i rajona pritraukia centro lesas“?


Слайд 60

Jei vyriausybe nori pajudeti i prieki su svietimo ar sveikatos apsaugos tinklu optimizavimu, ji turi : arba susigrazinti ji i centrini lygi, arba suteikti dideli finansini savarankiskuma savivaldybems, kad jos pradetu rimciau galvoti apie prioritetus. Pirmasis variantas, R.Kuodzio nuomone, yra geresnis budas pajudeti is aklavietes.


Слайд 61

Svietimo politika Lietuvoje: Skirstomoji ( istekliu paskirstymas) Perskirstomoji Materialioji ( susijusi su konkreciu istekliu skirstymu) Etapine Nuolatine ( svietimo politikos dokumentai) Varzomoji ( numato ka drausti ir ka riboti) Laisvinamoji ( siekiama islaisvinti is suvarzymu) Svarbus politikos ivertinimas , taisytinos klaidos, trukumai. Turinys – tai ka valdzia numato daryti – strategija. Forma – kaip tai igyvendins


Слайд 62

KLAUSIMAI Svietimo reformos butinumas. Svietimo reformos eiga, problemos. BVP dalis svietimui ir mokslui Lietuvoje. BVP dalis svietimui Prancuzijoje, Vokietijoje. Svietimo islaidu struktura. Reformos pasiekimai. Konstitucinio teismo sprendimai. Siulomi Svietimo ir mokslo istatymo pakeitimai. Kodel Lietuvoje stringa reformos? Neukiskumo priezastys. Bendruju istekliu problemos. Lietuvos svietimo politika.


×

HTML:





Ссылка: